BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Sunkios vedybos ir dar sunkesnės skyrybos

Pastaruoju metu JE prezidentės D.Grybauskaitės pozicija, švelniai tariant, primena nepasisekusias vestuves. Prisiminkime…. 2007 m. vasarą tai yra beveik prieš metus iki 2008 m. prezidento rinkimų Tėvynės sąjungos lyderis A.Kubilius iškilmingai pranešė, kad remia ponios Dalios Grybauskaitės kandidatūrą rinkimuose į prezidento rinkimus. Liaudiškai tariant - pasipiršo. Tačiau „nuotaka” parodė charakterį ir pasakė, kad jai paramos nereikia ir ji bus apolitiška. 2007 m. rudenį nepasiduodantis Andrius ir vėl garsiai pranešė, kad nežiūrint į viską jis D.Grybauskaitės kandidatūrą remią. Vėliau jau ir savo partijos, Tėvynės sąjungos, viduje, ir išorėje jis tą savo ryžtą demonstravo dar ir dar kartą, kol „nuotaka” pasidavė ir pasakė: - TAIP.  Laimėtų prezidento rinkimų proga buvo pakeltos šampano taurės arba kitaip sakant buvo sušoktos „vestuvės” . Tiesa reikia priminti, kad „laiminga pora” gavo „pasoginį” ir gerai paaugusį vaiką, arba kitaip sakant visą Lietuvą savo priežiūrai. Daugeliui, o ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ta santuoka pasirodė, lyg ir skubota…. Nei padraugavo, nei į kiną nuėjo, nei kartu pagyveno ir apskritai vienas kitą pažinojo daugiau iš spaudos nei iš asmeninės patirties, nes iki vestuvių gyveno skirtinguose pasaulio kraštuose ir vienas su kitu bendravo tik per televizorių. Bet įvyko, kas įvyko ir tada, kaip sakoma, „jaunikis” parodė savo tikrą veidą…. Pradėjo išlaidauti, nešti pinigus iš namų, paslapčia nuo žmonos skolintis ir kaip sakoma su draugeliais,  naktimis, su svetimomis moterimis kvailioti ir tuos pinigus pralošinėti. Žmona aišku bardavosi, bet jis vis teisindavosi, kad naktimis ne šiaip paskui sijonus begioja ir azartinius žaidimus žaidžia, o pinigines reformas daro ir socialinius reikalus tvarko, kad vaikui (Lietuvai) būtų geriau. Apie jo naktinius žygius gandas nuėjo plačiai ir patyrę žmonės vis garsiau sakydavo, kad toks vėjavaikiškas jaunikio būdas gali privesti prie skyrybų. Kaimynai net girdėdavo, kad namuose kyla barniai, žmona kartais net VETUODAVO vyro mėginimus nuklysti į šoną. Bet išradingasis saldžialiežuvis Andrius vis sugebėdavo Daliai pasimeilinti ir tik nedideli nesutarimai prasmukdavo į spaudą ar aukštuomenės kuluarus. Jeigu tik kas paklausdavo žmonos ar šeimoje viskas gerai, ji visada tvirtai atsakydavo , kad vyras jos nemuša, neapgaudinėja, nepaleistuvauja ir jie gyvena darniai ir gražiai. Ir apskritai jie gyvena ir veda bendrą ūkį del vaiko (Lietuvos).
Psichologai tokia būseną įvertina, kaip smurtą patiriančios moters pasinaudojimą vaiku. Vyras smurtauja, girtauja, neša pinigus ir daiktus iš namų, o moteris kenčia ir niekam apie tai nesako, kad vaikui būtų geriau. Tačiau vaikas ne aklas ir mato, ką išderinėja tėvas ir kad mama kenčia, tai ir jis pats kenčia dar daugiau. Keisčiausia, kad į vaiko maldavimus mesti šitą apgaviką ir smurtautoją, moterys atsako neigiamai. Ir nesvarbu, kad tėvelis smurtauja, jis iš tikrųjų GERAS. Tokios moterys bijo palikti vyrą iš baimės dėl savo ateities, dėl nežinios ir dėl neryžtingumo.
Grižkime prie premjero A.Kubiliaus ir JE prezidentės D.Grybauskaitės „santuokos”. Dabar mūsų „jaunieji”, kaip tik ir yra tokioje situacijoje. Visa Lietuva mato ir garsiai šaukia, kad premjeras yra išlaidautojas ir naktinėtojas ir kad tokį reiktų vyti lauk. O JE prezidentė D.Grybauskaitė pareiškia, kad šitas premjeras nors daro klaidų, bet yra geras ir nepakeičiamas ir kito ji nemato. Ir nesvarbu, kad jo sukurptas biudžetas yra blogiausias per visą atkurtos nepriklausomos Lietuvos istoriją (- 5 mlrd) tačiau , pasak JE prezidentės tik tokį reikia tvirtinti, nes tik taip Lietuvai (vaikui) bus geriau.

O kodėl gi negalima išsiskirti su šituo nemokša ir nakviša Andriumi, paklaustų tūlas pilietis. Taigi, kad negalima. Tiksliau JE prezidentė šito padaryti negali. Todėl, kad skyrybose sutuoktiniai dalijasi ir UŽGYVENTU TURTU!!!!!! O ką gi užgyveno mūsų pora? 5 milijardus skolų. Taigi skiriantis dalis skolos atiteks žmonai su visom iš to išplaukiančiom pasekmėm….O kas kitas norės žmonos su neigiama „pasogą” arba liaudiškai tariant su milžiniška skolos kupra ant vaiko nugaros. Juk visi supranta, kad ne vaikas (Lietuva) kaltas dėl tokios skolos kupros, o tėvai. Taigi priėjom……..JE prezidentė, negali skirtis su savo išrinktuoju, NES NETURI KITO PASIRINKIMO. Dabar gi jai dar lieka viltis, o ji miršta paskutinė, kad Andrius pasitaisys, ir vaiką nuo kupros išgelbės. Tačiau visi gi žino kieno mama yra viltis. O ir gydytojų konsiliumas jau seniai diagnozavo, kad tokiais metodais gydant, kupra nepagydoma ir tik didės
Taigi sunku, buvo ištekėti, bet dar sunkiau yra skirtis ir joks juodas diržas čia nepadės.

A.Orlauskas
2009-12-09

Rodyk draugams

Interviu “Londono žinioms” 2009.11.15

Artūras Orlauskas: „Neabejotinas juodojo humoro meistras - Andrius Kubilius”
Virginijus Kacinkevičius

„Londono Žinių” penkmečio koncerte dalyvavusio Artūro Orlausko pristatinėti nereikia. Tris dešimtis metų linksminęs žmones, labiau Zakarausko pseudonimu nei tikrąja pavarde žinomas, vyras paskelbė paliekantis sceną ir atsiduodantis politiko karjerai. Tačiau scenos trauka Kauno rajono tarybos narį nugalėjo, ir nepraėjus nė penkeriems metams mes vėl galime džiaugtis jo aštriu liežuviu. Apie metus politiko kėdėje, Londoną ir konservatorių humoro jausmą kalbėjome iškart po koncerto.

Kokie įspūdžiai po pasirodymo Londone?
Iš tiesų, įspūdžiai patys geriausi. Publika pati šilčiausia, aktyvi ir maloni. Tiek Peterborough, tiek Londone. Ir supranta humorą. Važiavau truputėlį abejodamas, ar londoniečiai supras lietuviško gyvenimo realybę, bet pasirodo, kad jie visai neatitrūkę nuo Lietuvos politininių įvykių bei aktualijų ir labai gerai žino situaciją Lietuvoje. Keisčiausia - dažnas net žino, kad aš Kauno rajono savivaldybės tarybos narys. Net ir Kauno ar Kauno rajono žurnalistai tokius dalykus dažnai painioja. O čia, Londone, žino.

Londone Jūs dažnas svečias?
Londone lankiausi pirmą kartą. Pasaulio apvažinėjęs esu nemažai, bet iki šiol Londonas būdavo aplenkiamas. Nors vykti pasisvečiuot planavau ne kartą ir ne du.

Kaip Jums patiko pats miestas? Galėtumėte jame gyventi?
Tiesą sakant, mes per didelį užimtumą ir to miesto nedaug matėm, bet jis man paliko gerą įspūdį. Bendra aura gera. Manau, kad galėčiau jame gyventi, jeigu likimas nublokštų. Man pasirodė, kad tai labai tolerantiškas, švarus ir tvarkingas miestas. Bent jau ta jo pusė, kurią matėme su „Rondo” muzikantais.

Lietuvoje emigranto įvaizdis dažniausiai piešiamas taip - tai statybininkas, dirbantis juodą darbą, išdavęs savo Tėvynę ir į ją grįžtantis tik paišlaidauti ir tuo dar labiau paerzinti kentėti likusių savo tautiečių. Koks Jūsų emigranto įvaizdis?
Aš susidariau truputį kitokį vaizdą. Pamačiau tiesiog žmones, suradusius darbą ir pragyvenimo šaltinį svečioje šalyje, kurie, kaip supratau, myli Lietuvą ir savo vaikus auklėja lietuviška dvasia. Mano galva, ne jie Lietuvą išdavė, o savanaudiški Lietuvos politikai juos išdavė. Ir žmonės, būdami darbingi, energingi ir tiesiog norėdami normaliai gyventi, pasirinko darbą ir gyvenimą kitoje ES šalyje. Apie kokią Lietuvos išdavystę čia gali būti kalba. Tai tiesiog dabartinė valdančioji dauguma, dangstydamasi savo nemokšiškumo ir bejėgiškumo politika, bando kaltinti visus - tik ne patys save. Beje, jeigu pastebėjote, priešų ir išdavikų konservatoriai ieško jau 20 metų tiek Lietuvoj, tiek užsieny. Taigi, jeigu vieną dieną išgirsiu iš jų, kad Londono lietuviai - rusų šnipai, jau nenustebsiu.

Pačiam nekilo minčių viską mesti ir ieškoti laimės svetur?
Tiesą pasakius, buvo ir tokių minčių. Esu laimėjęs JAV žalią kortą, bet vis susilaikau. Dar galvoju, kad vis dėlto ir Lietuvoje galima šį tą pakeisti į gerąją pusę. Labiausiai gaila, kad patys geriausi, produktyviausi ir darbingiausi išvyksta iš Lietuvos, bet, kaip minėjau, aš jų nekaltinu ir net džiaugiuosi už juos visus, kad jie turi darbą, būstą, sąlygas tobulėti ir džiaugiuosi, kad jie Londone neturi Kubiliaus.

Prieš penkerius metus atsisveikinote su didžiąja scena, tačiau pastaruoju metu Jus galima išvysti tiek televizijoje, tiek renginiuose. Kas tai? Nostalgija ar krizė?
Ir viena ir kita. Iš tiesų dalyvavimas LNK „Žvaigždių duetuose” buvo savotiškas pokštas, nuotykis ar žaidimas. Vėliau tai išaugo į naują duetą A.Orlauskas ir Fara, su kuriuo pakeliavom po Lietuvą. Taigi teko prisiminti senus įgūdžius ir vėl iš naujo atrasti sceną. Galbūt krizės metu tai ne pats geriausias pasirinkimas, bet kai hobis ir darbas sutampa - visuomet galima tikėtis gero rezultato.

Tai kas Jūs dabar - dainuojantis politikas, ar politikuojantis dainininkas?
Aš vis dėl to esu dainuojantis politikas. Atvirai sakant, aš visad buvau daugiau politikas. Kalbamasis žanras, satyra tai įpareigoja. Sovietinais laikais mes „ėdėm” komisarus ir partijos sekretorius, kolaborantus, o vėliau perėjom prie Lietuvos politikos. Politinis humoras geriausiai priimamas, kai valdžia pridaro krizių ir akivaizdžių nesąmonių. Jeigu situacija Lietuvoje nebūtų sąmoningai ( o aš taip manau) nuvaryta į duobę, tai ir juokaut apie konservatorius būtų sunkiau. Bet Kubiliaus arogancija, diletantizmas ir politinis kurtumas visiems Lietuvos komikams - tiesiog dovana.

Koncerto Londone metu Jūs pokštavote ir apie situaciją Lietuvoje bei premjerą Andrių Kubilių. O pats, būdamas politiku, dažnai susilaukiate kritikos ir pagrūmojimų iš paprastų žmonių, jog esate kaltas dėl prastos padėties Lietuvoje?
Man yra tekę susidurti su pagrūmojimais iš paprastų žmonių ir ne kartą. Nors terminas „paprasti žmonės”, man nepriimtinas, nes ir pats esu paprastas žmogus. Taipogi ir mano žmona, ir kaimynai.

Neatsisakėte minčių tapti Lietuvos Respublikos Prezidentu?
Prastas kareivis, kuris nesiekia tapti generolu.

Pafantazuokime, Jūs - naujasis LR Prezidentas. Koks pirmasis Jūsų išleistas dekretas?
Manau, kad pirmas dekretas butų paleisti šitą Seimą ir skelbti naujus rinkimus. Nes tokio valstybės kompromitavimo ir pasityčiojimo iš žmonių dar nebuvo.

Arūnas Valinskas nekalbino stoti į TPP?
Kalbino dar besikuriant jo partijai. Tačiau atsisakiau. Aš turiu savo įsitikinimus, savo supratimą apie politiką ir negaliu į juos taip lengva ranką numoti. Aš socialdemokratas. O TPP iki šiol neaišku kas. Be abejo, dabar būčiau Seimo nariu, bet tada nepamatyčiau Londono lietuvių nuostabios publikos.

Mieliau prisimenate pirmąjį pasirodymą scenoje ar pirmąjį partijos posėdį?
Pirmas pasirodymas buvo 1983 m. balandžio 15 d. Kauno politechnikos instituto Interklubo salėje. Tai buvo ansamblio „Alergija” koncertas. O pirmas tarybos posėdis tokio įspūdžio nepaliko, nors jaudinausi ne mažiau. Bet labiau prisimenu, kad mane 2007 m. balandžio 21 d. išrinko vicemeru. Nes tą dieną yra ir mano gimtadienis.

Vytautas Šerėnas vos netapo Prezidentu 2002 m., Arūnas Valinskas tapo Seimo Pirmininku . Ar tai, kad ne patyrę politikai, o šou verslo atstovams žmonės patiki aukščiausius valstybinius postus rodo nusivylimą valdančiaisiais?
Nemanau, kad tai nusivylimas. Žmonės tiesiog neatsakingai renkasi, o po to gailisi. Jie galvoja, kad nauji pranašai vienu rankos mostelėjimu padarys stebuklą. Jeigu norim, kad situacija pasikeistų į gera, reikia rinktis patikrintus, padorius, kompetetingus politikus. Ir pasižiūrėkit, koks buvo rinkėjų aktyvumas! Blogą valdžią išrenka geri piliečiai, kurie neateina balsuoti. Jeigu sugretini skaičius, tai konservatoriai, šiuo metu turintys neribotą valdžią, surinko mažiau kaip 10 proc. visų rinkimų teisę turinčių piliečių balsų. Taigi yra apie ką pagalvot. Ar mes norim, kad visą Lietuvą valdytų mažuma?

Kuris politikas turi sveikiausią humoro jausmą?
Aišku, kad Valinskas. Juk jis profesionalas. O jeigu rimtai, tai tikriausiai Č.Juršėnas. Nors moka pajuokauti ir A.Butkevičius ir V.Uspaskich ir J.Veselka.
O jeigu prisiminti, kas nesveikai juokauja, tai vėl tas pats Kubilius. Juk negali būti, kad blaiviai mąstantis žmogus džiaugtųsi pasiektais rezultatais, kad kiekvieną dieną atsiranda 7000 naujų bedarbių. Sakyčiau, jis - juodojo jumoro meistras.

Kaip humoristas, garsėjate tuo, kad net ir vaidinant rimčiausius vaidmenis, aplinkiniai sako, jog buvo juokinga. Ar politiko karjeros pradžioje sunku buvo įtikinti kolegas, jog galite būti rimtas?
Toks požiūris vyravo gal pirmus du-tris posėdžius, vėliau, kai kolegos suprato, kad aš vienintelis vos ne mintinai išmokau Vietos savivaldos įstatymą ir moku juo naudotis, suvokė, kad juokų čia nebus. Iš tiesų reikia skirti du dalykus - profesiją ir politiką. Juk niekas iš staliaus, elektriko ar santechniko nereikalauja demonstruoti savo profesinių įgūdžių tarybos posėdžių metu. Komiko profesija yra lygiavertė kaip ir kitos. O išsilavinimo aš turiu bene daugiausiai iš visos tarybos narių. Esu baigęs ir muzikos mokyklą, ir KPI -mašinų gamybos fakultetą (inžinieriaus mechaniko kvalifikacija) ir LŽŪU-ekonomikos ir vadybos fakultetą( ekonomika) ir dabar esu ekonomikos magistrantas. Aišku, kai kurie kolegos to nežinojo.

Kokie buvimo politiku privalumai ir trūkumai?
Nėra čia nei didelių privalumų, nei trūkumų. Gal daugiau trūkumų. Jau visuomenėje ar viešoje erdvėjė privalai atrodyti tvarkingai ir padoriai. Nors ir taip mane visi pažįsta daugiau kaip 20 metų, todėl irgi negalėjau elgtis bet kaip. Žmona daugiau dėl to išgyvena, kai prekybos centruose žmonės prieina, kalbina, vieni prašo pagalbos, kiti prašo autografų ir pan. Tačiau žmonės dažnai kreipiasi žemės grąžinimo klausimais, o tai - Apkrities viršininko reikalai, ir mes jam per maži viršininkai.

Vis dar žmonės kreipiasi ,,Zakarauskai”?
Dabar jau labai retai. Juk aš antrą kedencija tarybos narys ir esu pakankamai aktyvus ir matomas politikas.
Ar vis dar jaudinatės prieš pasirodymą? Jeigu taip, kaip malšinate jaudulį?
Truputį jauduliukas yra, bet jis iškart baigiasi, kai išeinu ir pasakau: „Sveiki, laba diena”, kitaip sakant, dingsta sulig pirmais žodžiais.

Ko labiausiai pasiilgstate iš tų senų-gerų scenos laikų?
Pilnų žiūrovų salių Lietuvoje. Tokių kaip buvo Londone ir Peterborough. Kažkada mes rengdavome po 30-40 koncertų per mėnesį ir visi koncertai buvo anšlaginiai. Atsimenu, bilietai į du koncertus Pakruojyje buvo parduoti per valandą. Bet manau, kad tai praeitis. Gal kažkada apie tai rašysiu savo memuaruose.

Kuria savo, kaip humoristo karjeros, akimirka labiausiai didžiuojatės?
Labiausiai didžiuojuosi serialu „Kaimynai”. Tai buvo didžiausias iššūkis ir mes jį įveikėm. Trejus metus serialas buvo populiariausių laidų dešimtukuose. Žmonės ir dabar su nostalgija prisimena šį serialą ir klausia, kada bus tęsinys. Tačiau tęsinio nebus ir pakartojimo nebus, nes visos kasetės su beveik 200 serijų „Kaimynų” sudegė gaisro metu.

Iš kur „gaunate” vis naujų anekdotų ir pokštų? Kaip juos atsimenate?
Aš turiu sukaupęs didžiulę humoristinės literatūros lietuvių, rusų, lenkų, čekų, anglų kalbomis biblioteką, taip pat turiu susikūręs duomenų bazę kompiuteryje - mano daugiamečio darbo rezultatas. O prisiminti - tai jau profesiniai įgūdžiai. Kaip ir kiekvienas profesionalas, turiu tam tikrą metodiką ir ją nuolat tobulinu. Nes gera atmintis reikalinga ir politikoje.

Vienas britų komikas pasakojo, jog prieš rengdamas turą, visuomet rengia „pasitikrinimo” koncertą, kurio metu žiūri, ar žmonės juokiasi iš jo pokštų. Jūs tokios praktikos netaikėte?
Anksčiau taip būdavo. Parašau naują kūrinį ir bandau jį patikrinti programos metu. Bet vėliau pastebėjau, kad išmokau rašyt juokingai ir be patikrinimo. Čia praktikos ir patyrimo ir žmonių pažinimo rezultatas.

Kurios šalies humoras Jums priimtiniausias? Kodėl?
Aš manau, kad negaliu lyginti humoro šalimis. Kažkokia specifika yra, tačiau šiuolaikiniame amžiuje, kai internetas globalinis, tie skirtumai pakankamai išsitrynę. Man juokinga tai, ko esu negirdėjęs. Problema tik, kad aš daug girdėjęs.

Ar galima apibūdinti - kas tai yra lietuviškas humoras?
Lietuviškas humoras neturi tradicijų . Lenkijoje ir Čekijoje-senos kabaretų tradicijos ir festivaliai. Rusijoje -KVN ir tt. O Lietuvoje viskas buvo stabdoma. Tai blogai. Kažkodėl Lietuvoje komiko specialybė buvo laikoma menkavertė ir antraeilė. Dabar situacija keičiasi į gerą pusę, iš lėto, bet keičiasi. Netikiu, kad mes turėsim savo specifinį humorą, bet tikiu, kad įsiliesim į pasaulinį humoro tinklą su savo idėjomis ir pradėsime solidžiau juokaut.

Ko palinkėtumėte tautiečiams, gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje?
Neprarasti humoro jausmo, neprarasti ryšio su Lietuva, nesustoti ties pasiektu, tobulėti, mokytis, protingai linksmintis, gražiai ilsėtis, elegantiškai mylėtis, skaniai valgyti, saikingai išgerti ir palaikyti vieni kitus.

Rodyk draugams